Gyvenimo krizės – tai problema ar galimybė?
Dalyvaudamas “Krizių įveikimo centro” veikloje dažnai susiduriu su krizę išgyvenančias klientais. Susitikimo metu dažnai iš Jų išgirstu tokius žodžius: “ir tai toks mano gyvenimas”, “kas gali būti blogiau”, “nesuprantu, kodėl gyvenimas manęs nemyli”, “ką blogo padariau, kad man taip”? Tačiau pastebiu, kad įvykus krizei, gyvenimas mums suteikia galimybę pamatyti kitas jo galimybes, ko pasekoje mes visi turime galimybę gyvenimą pakreipti teigiama linkme. Tad man kyla klausimas, ar tikrai krizė yra didžiulė problema, ar tai yra mūsų didžiausia galimybė iš naujo atrasti gyvenimo kelią?
Daugeliui naujieji metai yra atsinaujinimo laikotarpis, kuomet mes stengiamės įgyvendinti savo viltis, pradedame imtis naujos veiklos ar ką nors keisti savo gyvenime. Labiausiai tuomet, kai padarytos išvados apie praėjusius metus mus nei kiek nedžiugina- svarbu yra kažką keisti, kelti naujus tikslus ir siekti jų įgyvendinimo. Juk tai Jūsų gyvenimas ir tik nuo Jūsų priklauso, kokia jis yra, buvo ir bus.
Savo gyvenimo šeimininku būti yra nepaprasta- pačiam tenka viską spręsti ir už viską atsakyti. Tačiau tai yra nesudėtinga, jeigu žinome, ko norime iš gyvenimo, ko siekiame ir ką sugebame. Lengva prisiimti atsakomybę už savo žodžius ir elgesį būna tuomet, jeigu pasirinkimas yra padarytas laisvai ir įsisąmonintai. Negerai yra lyginti save su kitais, pavyzdžiui, su draugais, šeimos nariais, įžymiais žmonėmis, nes tai yra neproduktyvu. Tiesiog Jūs esate Jūs, su asmeninėmis stipriomis ir silpnomis pusėmis, charakterio bruožais, patirtimi, jausmais, tikėjimu. Nemėginkite ant savęs dėtis sunkios naštos, t.y. mėginti siekti savo idealų. Siekite savo interesų, tikėkite savo tikslais ir jėgomis. Būkite atviri gyvenimo pokyčiams, kurie visuomet atveria naujas galimybes. Kiekvienam iš mūsų likimas suteikia 100 procentų galimybių, ir tik mūsų abejonės ir neveiklumas šį procentą gali sumažinti iki nulio.
Esu gavęs ne vieną Jūsų laišką krizių klausimu, iš kurių į kelis atsakysiu šioje publikacijoje.
Eglė, 24 metai:
“Prašau patarkit man. Baigiau teisės studijas, tačiau supratau, kad jos ne man. Per tuos metus pajutau, kad psichologija būtų mano kelias, tačiau esu išnaudojusi nemokamo mokslo galimybę. Susitaupiusi pinigų naujiems mokslams turiu, tačiau studijoms nepritaria mama, sakydamas, kad laikas, kurį galima buvo skirti mokslams, jau pasibaigė, todėl dabar laiką ir santaupas reikia investuoti į asmeninį gyvenimą (darbą, būstą ir t.t.), o ne į naujas studijas, kurių pasirinkimu ji abejoja. Mąstau ieškoti darbą pagal išsilavinimą, tačiau nežinau, ar jis man nebus kančia. Visi artimieji mane tikina, kad šiuo metu išgyvenu krizę ir tai nėra laikas, kuomet galėčiau “šokinėti iš vietos į kitą”, geriau palaukti- juk pas juos daugiau gyvenimiškos patirties. Jau pradedu nesuprasti, ko norėčiau užsiimti gyvenime. Ką man daryti?”
Rekomendacija:
Tai tik Jūsų pasirinkimas! Ir šis žingsnis į Jūsų savarankišką gyvenimą turi būti įsisąmonintas. Renkantis profesiją, kuri yra artima Jūsų sielai ir galimybėms, Jūs gaunate daug metų įdomaus mokslo ir ateityje įkvepiančio darbo. Ir galiausiai- tai atneš sėkmingą karjerą, pasitenkinimą užsiimama veikla. Tačiau, jeigu bijote suklysti, nesijaudinkit- nesėkmės išmoko daugiau nei laimėjimai. Bet kokiu atveju, nevertėtų atsižvelgti į profesijos pasirinkimą kaip į kažką statiško, ko negalima būtų pakeisti, kas kartą ir visam gyvenimui nulemtų Jūsų likimą- tai tikrai taip nėra. Pirmyn, pas Jus priešaky ilgas gyvenimas, kuriam užteks laiko ir kvalifikacijos kėlimui, ir kelių profesijų sugretinimui. Esu sutikęs aibę sėkmingų savo veikloje žmonių, kurie prieš tai gavo visiškai kitokį išsilavinimą. Prestižą ir atlyginimo dydį nekelkite į pirmąją vietą- tiesiog kiekvienos srities geras specialistas yra gerbiamas aplinkinių ir yra gerai apmokamas. O tokio specialistu galima tapti tik mylint savo veiklą, darbą. Į sėkmingų žmonių patarimus, galimai, verta įsiklausyti, tačiau galutinis sprendimas vistiek turėtų būti Jūsų.
Ingrida, 34 metai:
“Suprantu, kad sunkumas, greičiausiai, yra manyje, tačiau ką daryti? Problema tame, kad jau keturis kartus keičiau darbą per pastaruosius dvejus metus, nes visais atvejais nesugebu tinkamai komunikuoti su vadovybe. Iš pradžių viskas įvyksta gerai, mane įdarbina be bandomojo laikotarpio, darbo pokalbiai praeina labai gerai, ir sąlygos tuo metu mane tenkina. Tačiau po keleto mėnesių prasideda sunkumai: vadovybė “prie manęs lenda”, t.y. reikalauja neįmanomų dalykų, kelia neįgyvendinamus tikslus, pas mane darbo būna visuomet daugiau nei pas kitus, o uždirbam tiek pat. Rugsėjo pabaigoje įsidarbinau naujoje įmonėje, tačiau nenoriu vėl visko sugadinti ir čia, nes šiuo metu mane tenkina tiek atlyginimas, tiek darbo sąlygos. Prašau, padėkit susigaudyti.”
Rekomendacija:
Jeigu situacija nuolatos pasikartoja- greičiausia Jūs esate teisi, priežastis yra jumyse. Paanalizuokite: kodėl Jums atrodo, kad pretenzijos iš vadovybės pusės Jūsų atžvilgiu neturi pagrindo? Kodėl atlyginimas neatitinka darbo kiekiui? Galimai, Jums sunku yra dirbti kažkam vadovaujant. Susimąstykit apie tokią galimybę, kaip nuosavas verslas, nuosava veikla. Galimai tai, kuo Jūs užsiimat jau seniai neglosto Jūsų širdies ir pats darbo procesas Jums nesuteikia malonumo, ir kuomet darbo naujumas “išeina”- rutina pradeda erzinti. Tokiu atveju svarbu susigaudyti savo noruose, kuo būtent Jums norėtųsi užsiimti. Galimai, Jums vertėtų peržiūrėti Jūsų požiūrį apie bendradarbiavimą su kitais žmonėmis. Mokėjimas komunikuoti su kitais- yra gyvenimiškoji būtinybė, kurią vertėtų lavinti pastoviai. Sprendimas ir pasirinkimas yra visuomet.